Ar galima pajūrį, kaimyninius miestelius ir Klaipėdos muziejus pasiekti be automobilio? Asociacijos „Draugystės bendruomenė“ nariai vasarą nusprendė tai parodyti praktiškai. Keturi dviračių žygiai, 3 555 kartu įveikti kilometrai ir naujai atrastas pasitikėjimas savo jėgomis – tokie aplinkosauginio projekto „Draugystės dviračių turai“ rezultatai. Tačiau svarbiausia, kad kai kuriems dalyviams kelionės dviračiu tapo nauju šeimos laisvalaikio įpročiu.
4bendruomenės žygiai
80dalyvavimo atvejų
3 555 kmbendrai nuvažiuota
~462 kgteorinis CO₂ palyginimas
Vasarą keturis kartus Klaipėdos gatvėmis ir apylinkių takais pajudėjo dviratininkų kolona. Kartu važiavo vaikai, tėvai, senjorai ir savanoriai, padėję užtikrinti kelionių saugumą.
Tai buvo asociacijos „Draugystės bendruomenė“ aplinkosauginis projektas „Draugystės dviračių turai“, kurį iš dalies finansavo Klaipėdos miesto savivaldybė.
Projekto tikslas buvo paprastas – parodyti, kad dviratis tinka ne tik sportui ar trumpam pasivažinėjimui. Juo galima keliauti prie jūros, aplankyti kaimyninius miestelius, muziejus ir atrasti vietas, į kurias įprastai vykstama automobiliu.
Kartu organizatoriai siekė paskatinti klaipėdiečius daugiau judėti, mažinti automobilių naudojimą ir praktiškai parodyti, kokį poveikį aplinkai gali turėti kasdieniai susisiekimo pasirinkimai.
Nuo Olandų kepurės iki Drevernos
Pirmasis žygis įvyko liepos 19 dieną. Per penkias valandas dviratininkai įveikė apie 37 kilometrus Klaipėdos apylinkėmis – pajūriu, miškais ir kaimo keliais. Maršrutas driekėsi per Melnragę ir Girulius iki Olandų kepurės.
Žygyje dalyvavo 16 bendruomenės narių, o organizuoti kelionę ir rūpintis saugumu padėjo keturi savanoriai.
Į pirmąjį žygį buvo pakviesti ir ankstesniais metais bendruomenės veiklose dalyvavę senjorai. Tačiau organizatoriams vasarą daug dirbant su vaikais, šį kartą tarp dviratininkų vyravo šeimos ir mažieji keliautojai.
Tai netruko tapti draugiškų pokštų tema.
„Dalyvis Gintautas, rodydamas į vieną vaiką, juokavo: „Žiūrėk, koks Petras atjaunėjęs! O čia Antanas – irgi labai jaunai atrodo“, – šypsosi projekto koordinatorė Aida Breivienė.
Ilgiausias projekto maršrutas buvo įveiktas rugpjūčio 9 dieną. Devyniolika dviratininkų per septynias su puse valandos nuvažiavo apie 60 kilometrų. Jie keliavo per Girulius, Spengius ir Kuodžius, pro Kliošių kraštovaizdžio draustinį iki Drevernos.
Dar po savaitės, rugpjūčio 15-ąją, 21 dalyvis pajūrio keliu leidosi į kelionę iki Nemirsetos ir atgal. Šio žygio metu įveikta apie 55 kilometrus. Apie planuojamą išvyką iš anksto rašė ir dienraštis „Klaipėdos diena“.
Kiekvienas maršrutas buvo skirtingas, tačiau visus juos vienijo ta pati idėja – keliauti kartu, pažinti aplinką ir įsitikinti, kad dviračiu galima įveikti gerokai didesnius atstumus, nei kartais atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Žygių akimirkos
Tikros dalyvių nuotraukos iš vasaros išvykų.
Paskutinis vasaros turas – su muziejais ir pikniku
Rugpjūčio 30 dieną bendruomenė susirinko į paskutinį sezono žygį.
Dalyviai rinkosi Šilutės plente 51, prie „Dviračių kultūros“. Į kelionę buvo kviečiami visi – vaikai, šeimos, senjorai ir kiekvienas, mėgstantis aktyvų laisvalaikį bei gerą kompaniją.
Šį kartą 20 dalyvių įveikė apie 26 kilometrus per Klaipėdą, Smiltynę ir Naujosios perkėlos apylinkes.
Maršrutas išsiskyrė tuo, kad fizinis aktyvumas buvo derinamas su kultūriniu pažinimu. Keliautojai aplankė Laikrodžių muziejų ir Lietuvos jūrų muziejų, o žygį užbaigė bendruomenės pikniku gamtoje.
Taip paskutinė vasaros išvyka tapo ne tik pasivažinėjimu dviračiais, bet ir bendru laiku, skirtu pažinti miestą, pabendrauti ir pasidalyti vasaros įspūdžiais.
3 555 kilometrai – ką šis skaičius reiškia aplinkai?
Per keturis žygius užfiksuota 80 dalyvavimo atvejų, įskaitant savanorius. Sudėjus visų dalyvių įveiktus atstumus, susidaro 3 555 kilometrai.
Organizatoriai po kiekvienos kelionės skaičiavo, kiek anglies dioksido būtų išskirta, jeigu tuos pačius atstumus dalyviai būtų įveikę automobiliais.
Skaičiavimui naudotas vidutinis 130 gramų CO₂ vienam automobilio nuvažiuotam kilometrui rodiklis.
Pagal projekto skaičiavimus, jeigu kiekvienas dalyvis tą patį atstumą būtų įveikęs atskiru automobiliu, būtų išmesta apie 462 kilogramus CO₂.
Projekte buvo numatyta pasiekti 229 kilogramų rodiklį, todėl apskaičiuotas rezultatas daugiau nei dvigubai viršijo pradinį tikslą.
Žinoma, tai teorinis palyginimas, paremtas prielaida, kad vietoj kelionės dviračiu kiekvienas būtų važiavęs atskiru automobiliu. Tačiau būtent tokie skaičiavimai padeda geriau suprasti, kaip transporto pasirinkimas susijęs su poveikiu aplinkai.
Vienam žmogui per atskirą žygį apskaičiuotas CO₂ kiekis atrodo nedidelis – nuo maždaug 3,4 iki 7,8 kilogramo, priklausomai nuo maršruto ilgio.
Tačiau projekto organizatoriai ir siekė parodyti, kad aplinkosaugai svarbūs ne tik dideli sprendimai. Reikšmės turi ir nedideli, nuolat kartojami kasdieniai pasirinkimai.
„Rašėme aplinkosaugos projektą, nes norėjome parodyti, kaip vienas mažas įprotis po truputį gali pakeisti mūsų aplinką. Buvo dalyvių, kurie prieš startą sakė: ne, ne, aš tikrai neįveiksiu. O grįžo su didžiuliu pasididžiavimu. Vėliau jie mums dėkojo, kad gali dalyvauti vėl ir vėl, o kai kurie su šeimomis pradėjo patys organizuoti mini žygius“, – pasakoja A. Breivienė.
Kai bendras žygis tampa šeimos tradicija
Nors projektas buvo aplinkosauginis, jo metu atsiskleidė ir kita svarbi pusė – bendruomeniškumas.
Kartu keliavo skirtingų kartų žmonės, o savanoriai padėjo organizuoti žygius ir rūpinosi dalyvių saugumu. Kelionių metu buvo sustojama pailsėti, pabendrauti ir pasidalyti patirtimi.
Kai kuriems dalyviams svarbiausiu pasiekimu tapo ne įveikti kilometrai, o supratimas, kad jie gali daugiau, nei patys tikėjosi.
Ypač reikšminga tai, kad bendros išvykos paskatino ir savarankiškas iniciatyvas. Pasak projekto koordinatorės, dalis šeimų po organizuotų žygių pradėjo rengti savo nedideles keliones dviračiais.
Tai vienas iš pavyzdžių, kaip bendruomenės veiklos gali paskatinti naujus įpročius, kurie išlieka ir pasibaigus organizuotiems renginiams.
Asociacijai „Draugystės bendruomenė“ toks rezultatas svarbus ne mažiau nei nuvažiuoti kilometrai. Bendruomeninė veikla įgyja didesnę prasmę tada, kai žmonės tampa ne tik renginių dalyviais, bet ir patys imasi iniciatyvos.
Daugiau nei keturi dviračių žygiai
Projekto metu dėmesys skirtas ne tik praktinėms veikloms, bet ir aplinkosauginei edukacijai bei informacijos sklaidai.
Buvo parengta 200 informacinių lankstinukų, 20 plakatų, keturi vaizdo įrašai ir keturi infografikai, kuriuose pristatyti atskirų žygių rezultatai.
Tokiu būdu informacija apie aktyvų judumą ir galimybes mažinti transporto poveikį aplinkai pasiekė ne tik tiesioginius žygių dalyvius.
Keturių vasaros išvykų patirtis taip pat parodė, kad bendruomenės iniciatyvoms nebūtinai reikia sudėtingų sprendimų. Kartais pakanka aiškaus maršruto, atsakingo organizavimo, savanorių pagalbos ir žmonių, kurie nori keliauti kartu.
O paklausta, ką pasakytų klaipėdiečiams, kurie net ir trumpus atstumus vis dar renkasi važiuoti automobiliu, projekto koordinatorė atsako su humoru:
„Dviratininkas – pavojingiausias žmogus valstybei: nenaudoja kuro, nemoka už jį mokesčių, neserga ir ilgiau gyvena, nes sportuoja. Minusas ekonomikai!“ – juokauja A. Breivienė.
Žinoma, tai tik pokštas. Tačiau už jo slypi rimta mintis – dažniau rinkdamiesi dviratį galime daugiau judėti, mažinti transporto taršą ir iš naujo atrasti mus supančią aplinką.
Keturi vasaros žygiai parodė, kad kelionė dviračiu gali būti daugiau nei būdas pasiekti tikslą. Ji gali suartinti skirtingų kartų žmones, suteikti pasitikėjimo savo jėgomis ir paskatinti keisti kasdienius įpročius. O didžiausias bendruomenės laimėjimas – kai bendras žygis baigiasi, tačiau noras keliauti dviračiu išlieka.
Keturi žygiai: maršrutai ir rezultatai
Spustelėkite infografiką, kad atsidarytų visas maršrutas ir skaičiavimai. Rodomi sumažinti plakatų vaizdai.
Projektą „Draugystės dviračių turai“ įgyvendino asociacija „Draugystės bendruomenė“. Projektą iš dalies finansavo Klaipėdos miesto savivaldybė.
