Žygių akimirkos

Tikros dalyvių nuotraukos iš vasaros išvykų.

Paskutinis vasaros turas – su muziejais ir pikniku

Rugpjūčio 30 dieną bendruomenė susirinko į paskutinį sezono žygį.

Dalyviai rinkosi Šilutės plente 51, prie „Dviračių kultūros“. Į kelionę buvo kviečiami visi – vaikai, šeimos, senjorai ir kiekvienas, mėgstantis aktyvų laisvalaikį bei gerą kompaniją.

Šį kartą 20 dalyvių įveikė apie 26 kilometrus per Klaipėdą, Smiltynę ir Naujosios perkėlos apylinkes.

Maršrutas išsiskyrė tuo, kad fizinis aktyvumas buvo derinamas su kultūriniu pažinimu. Keliautojai aplankė Laikrodžių muziejų ir Lietuvos jūrų muziejų, o žygį užbaigė bendruomenės pikniku gamtoje.

Taip paskutinė vasaros išvyka tapo ne tik pasivažinėjimu dviračiais, bet ir bendru laiku, skirtu pažinti miestą, pabendrauti ir pasidalyti vasaros įspūdžiais.

3 555 kilometrai – ką šis skaičius reiškia aplinkai?

Per keturis žygius užfiksuota 80 dalyvavimo atvejų, įskaitant savanorius. Sudėjus visų dalyvių įveiktus atstumus, susidaro 3 555 kilometrai.

Organizatoriai po kiekvienos kelionės skaičiavo, kiek anglies dioksido būtų išskirta, jeigu tuos pačius atstumus dalyviai būtų įveikę automobiliais.

Skaičiavimui naudotas vidutinis 130 gramų CO₂ vienam automobilio nuvažiuotam kilometrui rodiklis.

Pagal projekto skaičiavimus, jeigu kiekvienas dalyvis tą patį atstumą būtų įveikęs atskiru automobiliu, būtų išmesta apie 462 kilogramus CO₂.

Projekte buvo numatyta pasiekti 229 kilogramų rodiklį, todėl apskaičiuotas rezultatas daugiau nei dvigubai viršijo pradinį tikslą.

Žinoma, tai teorinis palyginimas, paremtas prielaida, kad vietoj kelionės dviračiu kiekvienas būtų važiavęs atskiru automobiliu. Tačiau būtent tokie skaičiavimai padeda geriau suprasti, kaip transporto pasirinkimas susijęs su poveikiu aplinkai.

Vienam žmogui per atskirą žygį apskaičiuotas CO₂ kiekis atrodo nedidelis – nuo maždaug 3,4 iki 7,8 kilogramo, priklausomai nuo maršruto ilgio.

Tačiau projekto organizatoriai ir siekė parodyti, kad aplinkosaugai svarbūs ne tik dideli sprendimai. Reikšmės turi ir nedideli, nuolat kartojami kasdieniai pasirinkimai.

„Rašėme aplinkosaugos projektą, nes norėjome parodyti, kaip vienas mažas įprotis po truputį gali pakeisti mūsų aplinką. Buvo dalyvių, kurie prieš startą sakė: ne, ne, aš tikrai neįveiksiu. O grįžo su didžiuliu pasididžiavimu. Vėliau jie mums dėkojo, kad gali dalyvauti vėl ir vėl, o kai kurie su šeimomis pradėjo patys organizuoti mini žygius“, – pasakoja A. Breivienė.

Kai bendras žygis tampa šeimos tradicija

Nors projektas buvo aplinkosauginis, jo metu atsiskleidė ir kita svarbi pusė – bendruomeniškumas.

Kartu keliavo skirtingų kartų žmonės, o savanoriai padėjo organizuoti žygius ir rūpinosi dalyvių saugumu. Kelionių metu buvo sustojama pailsėti, pabendrauti ir pasidalyti patirtimi.

Kai kuriems dalyviams svarbiausiu pasiekimu tapo ne įveikti kilometrai, o supratimas, kad jie gali daugiau, nei patys tikėjosi.

Ypač reikšminga tai, kad bendros išvykos paskatino ir savarankiškas iniciatyvas. Pasak projekto koordinatorės, dalis šeimų po organizuotų žygių pradėjo rengti savo nedideles keliones dviračiais.

Tai vienas iš pavyzdžių, kaip bendruomenės veiklos gali paskatinti naujus įpročius, kurie išlieka ir pasibaigus organizuotiems renginiams.

Asociacijai „Draugystės bendruomenė“ toks rezultatas svarbus ne mažiau nei nuvažiuoti kilometrai. Bendruomeninė veikla įgyja didesnę prasmę tada, kai žmonės tampa ne tik renginių dalyviais, bet ir patys imasi iniciatyvos.

Daugiau nei keturi dviračių žygiai

Projekto metu dėmesys skirtas ne tik praktinėms veikloms, bet ir aplinkosauginei edukacijai bei informacijos sklaidai.

Buvo parengta 200 informacinių lankstinukų, 20 plakatų, keturi vaizdo įrašai ir keturi infografikai, kuriuose pristatyti atskirų žygių rezultatai.

Tokiu būdu informacija apie aktyvų judumą ir galimybes mažinti transporto poveikį aplinkai pasiekė ne tik tiesioginius žygių dalyvius.

Keturių vasaros išvykų patirtis taip pat parodė, kad bendruomenės iniciatyvoms nebūtinai reikia sudėtingų sprendimų. Kartais pakanka aiškaus maršruto, atsakingo organizavimo, savanorių pagalbos ir žmonių, kurie nori keliauti kartu.

O paklausta, ką pasakytų klaipėdiečiams, kurie net ir trumpus atstumus vis dar renkasi važiuoti automobiliu, projekto koordinatorė atsako su humoru:

„Dviratininkas – pavojingiausias žmogus valstybei: nenaudoja kuro, nemoka už jį mokesčių, neserga ir ilgiau gyvena, nes sportuoja. Minusas ekonomikai!“ – juokauja A. Breivienė.

Žinoma, tai tik pokštas. Tačiau už jo slypi rimta mintis – dažniau rinkdamiesi dviratį galime daugiau judėti, mažinti transporto taršą ir iš naujo atrasti mus supančią aplinką.

Keturi vasaros žygiai parodė, kad kelionė dviračiu gali būti daugiau nei būdas pasiekti tikslą. Ji gali suartinti skirtingų kartų žmones, suteikti pasitikėjimo savo jėgomis ir paskatinti keisti kasdienius įpročius. O didžiausias bendruomenės laimėjimas – kai bendras žygis baigiasi, tačiau noras keliauti dviračiu išlieka.

Keturi žygiai: maršrutai ir rezultatai

Spustelėkite infografiką, kad atsidarytų visas maršrutas ir skaičiavimai. Rodomi sumažinti plakatų vaizdai.

Liepos 19 d. · Olandų kepurė ↗

Rugpjūčio 9 d. · Dreverna ↗

Rugpjūčio 15 d. · Nemirseta ↗

Rugpjūčio 30 d. · Muziejai ↗

Projektą „Draugystės dviračių turai“ įgyvendino asociacija „Draugystės bendruomenė“. Projektą iš dalies finansavo Klaipėdos miesto savivaldybė.